Kas yra ribojantys įsitikinimai ir kaip juos atpažinti

Kodėl jauti, kad strigi, kai iš šalies viskas atrodo „gerai"

Tu turi darbą. Turi santykius. Turi planą. Iš išorės viskas atrodo logiška — bet viduje kažkas šaukia, kad gali daugiau. Ir tas šauksmas nesilpsta.

Dažniausiai problema ne tame, ką tu darai. Problema yra kuo tu tyliai tiki.

Tie tylūs tikėjimai vadinami ribojančiais įsitikinimais (angl. limiting beliefs). Jie nesijaučia kaip mintys — jie jaučiasi kaip tiesa apie pasaulį. Ir būtent dėl to jie tokie galingi.

Kas yra ribojantis įsitikinimas

Ribojantis įsitikinimas — tai mintis apie save, kitus žmones ar pasaulį, kuri:

• atrodo kaip absoliuti tiesa,
• buvo įsisavinta vaikystėje arba per skausmingą patirtį,
• veikia tavo sprendimus, net kai jos sąmoningai nepastebi,
• siaurina pasirinkimus, ne plečia juos.

Pavyzdžiui:

„Jei pasakysiu, ko iš tikrųjų noriu, žmonės manęs nemylės."

„Pinigai ateina tik per sunkų darbą."

„Man jau per vėlu pradėti iš naujo."

„Jei būsiu per stiprus(-i), kiti bijos."

Tu gal net su jais nesutinki, kai perskaitai juos garsiai. Bet tavo kūnas su jais sutinka. Tavo kūnas pagal juos elgiasi.

Iš kur jie atsiranda

Ribojantys įsitikinimai paprastai gimsta trim būdais:

1. Iš tėvų ir aplinkos žodžių — frazių, kurias girdėjai šimtus kartų: „Pinigai ant medžių neauga", „Nesigirk", „Vaikas turi būti mandagus".

2. Iš skausmingų patirčių — kai tave atstūmė, išjuokė, paliko. Kūnas pasidaro išvadą: „Reikšti save = pavojinga".

3. Iš kultūrinio fono — to, ką visa visuomenė pakartoja tiek kartų, kad atrodo akivaizdu: „Sėkmė reikalauja aukos", „Geri žmonės nenori daug".

Vaikystėje šie įsitikinimai dažnai apsaugojo tave. Jie buvo strategija išgyventi. Bet šiandien tu vis dar gyveni pagal vaikystės taisykles, kurios jau seniai nebegalioja.

Kaip atpažinti savo ribojančius įsitikinimus — 4 ženklai

1. Pasikartojantys gyvenimo scenarijai

Tas pats tipas partnerių. Tas pats tipas viršininkų. Ta pati pinigų stoka, net kai uždirbi daugiau. Jei kažkas kartojasi — apačioje veikia įsitikinimas.

2. Stiprios, neproporcingos emocinės reakcijos

Kai kažkas tau pasako paprastą sakinį, o tu reaguoji 10 kartų stipriau, nei situacija reikalauja — tas sakinys palietė įsitikinimą.

3. „Aš negaliu" / „Aš turiu" / „Aš niekada"

Klausyk savo vidinio kalbėjimo. Žodžiai negaliu, turiu, niekada, visada, visi, niekas — tai pirmieji ženklai, kad kalba ne tu, o įsitikinimas.

4. Kūno reakcija prieš veiksmą

Prieš pasakant „ne", prieš paprašant pakėlimo, prieš parašant tekstą — kūnas susitraukia. Tas susitraukimas yra įsitikinimas, sakantis: „Pavojinga".

Pratimas: 10 minučių su sąsiuviniu

Paimk lapą ir surašyk po 5 sakinius, pradedant taip:

• „Aš negaliu..."
• „Žmonės..."
• „Pinigai..."
• „Geri tėvai..."
• „Jei būsiu per..."

Nemąstyk. Rašyk pirmą atėjusį sakinį.

Kai baigsi — perskaityk garsiai. Stebėk, kuris sakinys kerta. Tas, dėl kurio gerklėje kažkas susitraukia arba akys pradeda degti — tas yra tavo aktyvus ribojantis įsitikinimas. Su juo ir reikia dirbti pirmiausia.

Ką daryti toliau

Atpažinti — pirmas žingsnis. Bet vien atpažinimas neatlaisvina. Įsitikinimas neištirpsta nuo to, kad tu apie jį žinai. Jis ištirpsta tada, kai tu patikrini, ar jis išvis tiesa.

Tam yra konkretus, struktūruotas procesas — įsitikinimo tyrimas, kurio pradininkė yra Byron Katie. Tai ne afirmacijos ir ne pozityvus mąstymas, o tiesioginis darbas su pačiu įsitikinimu, dėl kurio jis nustoja valdyti tave iš pasąmonės.

Apie tai, kas yra Byron Katie ir kodėl jos požiūris veikia, kai kiti dalykai neveikia — kitame įraše.

---

Praktika „Įsitikinimų Griūtis" — tai pilnas vadovas (PDF + 90 min. video), kuriame eini per visą procesą su Rėjumi: atpažįsti, klausi, perrašai. Daugiau nei 200 žmonių jau perėjo. Sužinok daugiau →